Pilnas katalogas

Esė rinkinys, kurį 1862 m. išleido škotų istorikas Johnas Hillas Burtonas. Autorius su humoru piešia knygų medžiotojų portretus: kolekcininko, perkančio pirmąjį savo dubletą, naudotų knygų prekystalių naršytojo, nuolatinio aukcionų lankytojo, klajojančio skaitytojo, kuris skaito po truputį visko. Jis pasakoja ir apie didžiųjų bibliotekų atsiradimą, bibliotekininkų darbą bei mėgėjų klubus, iš naujo leidžiančius senus tekstus, pavyzdžiui, Roxburghe Club. Šis leidimas prasideda autoriaus biografija, kurią parašė jo našlė. Išmintingas ir šypsantis žvilgsnis į meilę knygoms.

XX amžiaus pradžioje, Meino pakrantėje, jaunas kapitonas Boidas Mejo vadovauja Volstrito finansininko Džuliaus Marstono garo jachtai ir įsimyli jo dukterį Almą. Marstono pažemintas svečių akivaizdoje, jis nusprendžia išeiti. Tą pačią naktį rūke labai senas, mediena pakrautas burlaivis, plaukdamas pro šalį, užkabina jį ir nuneša į atvirą jūrą. Toliau laukia audra, pagalba iš savo salos išvarytoms žvejų šeimoms ir kova su Marstonu, kuris nori užvaldyti pakrantės garlaivių linijas. Nuotykių ir meilės romanas, kupinas humoro, skambantis senųjų jūreivių dainų ritmu.

Anglų romanas. Tirolio Cilerio slėnyje du jauni keliaujantys anglai – poetas ir muzikantas Willas Deverillas ir jo draugas Florianas Woodas, manieringas estetas, – sutinka Linnet, jauną karvių piemenę iš kalnų ganyklos, dainuojančią nepaprastu balsu. Kaimo smuklininkas Andreasas Hausbergeris, jos šeimininkas ir dainavimo mokytojas, nori padaryti iš jos operos dainininkę ir ją vesti; jai meilinasi ir Franzas Lindneris, pavydus jaunas medžiotojas. Nuo Alpių ganyklų iki operos scenų – meilės ir ambicijų istorija, papasakota su humoru.

Britų romanas apie karą ir meilę, pasakojamas paties herojaus. 1854 metais Haris Hardingas, jaunas Velso fizilierių karininkas, Vinčesteryje laukia išvykimo į karą prieš Rusiją. Seno šeimos draugo sero Madoko Loido pakviestas į didelį dvarą Šiaurės Velse, jis vėl sutinka ledi Estelę Kresingem, kurią tyliai myli, ir įtartiną varžovą Hoksbį Gilfoilą. Paskui pulkas išvyksta į Krymą: Inkermano mūšis, apkasai prie Sevastopolio, vieniša užduotis priešo žemėje. Gyvas pasakojimas apie karius, kovojančius po raudonojo drakono vėliava.

Ferdinandas, ambicingas ir skrupulų neturintis avantiūristas, keliauja po Europą, manipuliuodamas ir apgaudinėdamas sutiktuosius, kad pakiltų socialiniais laiptais. Jis nuolat keičia tapatybes ir strategijas, kad pasiektų savo tikslus, nesirūpindamas pasekmėmis. Jo manevrai galiausiai priverčia jį atsidurti vis rizikingesnėse situacijose. Pasakojimas seka jo pakilimus ir nuopuolius pasaulyje, kuriame vyrauja išorinis įvaizdis ir gudrybė. Romane siūloma panirti į apskaičiuojančio antiherojaus sąmonę. Autorius pateikia aštrią ambicijų ir veidmainystės kritiką.

Šiame rinkinyje surinkti pirmieji Lu Sinio apsakymai, išspausdinti netrukus po imperijos žlugimo. Vienas žmogus istorijos knygose perskaito, kad jo kaimynai valgo žmones, nusigyvenęs mokslinčius smuklėje įsikibęs laikosi savo orumo, tėvas nuperka sūnui krauju permirkusį vaistą. Ilgiausias iš jų, „Tikroji A Q istorija“, seka kaimo padienį darbininką, kuris kiekvieną pažeminimą paverčia įsivaizduojama pergale. Rinkinys tyrinėja įpročių vergiją ir atotrūkį tarp žodžių ir darbų. Lu Sinis rašo šnekamąja kalba, sausa proza, kuri atsisako guosti.

Šios dvi Peterburgo novelės seka po smulkų valdininką, kuriam sostinė per didelė. Akakijus Akakijevičius, vargstantis ir pajuokiamas perrašinėtojas, mėnesių mėnesius badauja, kad pasisiūdintų naują apsiaustą, pelnantį jam šiokią tokią pagarbą. Kovaliovas, kolegijos asesorius, pabunda be nosies ir netrukus sutinka pabėgusį organą, vilkintį uniformą ir aukštesnio rango nei jis pats. Abu pasakojimai nagrinėja rangų tuštybę ir fantastiką, prasismelkiančią pro administraciją. Gogolis jungia bufonadą ir gailestį Peterburge, kur absurdas turi nuostatų galią.

Irena Vagner Vienoje gyvena giedrą buržuazinį gyvenimą su garsiu advokatu vyru ir dviem vaikais, o kelis mėnesius slapta lankosi pas jauną pianistą. Išeinant iš jo namų prie jos prieina nepažįstamoji, prisistato apleista šio vyro meiluže ir reikalauja pinigų. Reikalavimai kartojasi, o baimė būti demaskuotai įsigyvena pačiuose įprasčiausiuose namų gestuose. Cveigas seka šantažo poveikį moteriai, kuri niekam negali prisipažinti ir ima naujai budriai stebėti savuosius. Pasakojimas nagrinėja kaltę, tylėjimą ir tai, ką paslaptis padaro sutvarkytam gyvenimui.

Jaunas tokijietis, šeimoje mažai mylimas jaunesnysis sūnus, atviras iki šiurkštumo, priima matematikos mokytojo vietą mažame Šikoku salos miestelyje. Mokiniai jį išbando jau per pirmąsias savaites – iš pradžių pamokose, paskui per jo pirmąjį naktinį budėjimą mokykloje, o mokytojų kambarys pasirodo dar klastingesnis su savo intrigomis ir pravardėmis. Nemokėdamas nei gudrauti, nei eiti į kompromisus, jis stoja į vieną pusę, įgyja priešų ir savaip rengia kerštą. Romane nagrinėjamas nerangus sąžiningumas, institucijų veidmainystė ir namų ilgesys. Sosekis paverčia tai greita komedija, kurią neša šnekamosios kalbos balsas, garsiai viską vertinantis.

Rivjeros pensione ponios Henrietės pabėgimas su dieną prieš tai sutiktu jaunu prancūzu suskaldo nuolatinių svečių stalą. Pasakotojas, vienintelis ją ginantis, netrukus sulaukia ponios C. prisipažinimo: šešiasdešimt septynerių metų anglė dvidešimt metų saugo vienos dienos atminimą. Našlė, neturinti kuo užsiimti, ji vieną vakarą Monte Karlo kazino stebėjo ne lošėjų veidus, o jų rankas. Labai jauno vyro rankos ją sulaiko, ir ji nusprendžia įsikišti. Pasakojimas nagrinėja staigią aistrą, atsitiktinumą ir tą gyvenimo dalį, kuri telpa į dvidešimt keturias valandas.

Volstryto teisininkas priima naują perrašinėtoją Bartlbį, tylų ir iš pradžių nepriekaištingą. Kartą paprašytas atlikti įprastą darbą, jis atsako mieliau to nedarytų ir šią formulę vėliau priešpriešina kiekvienam prašymui. Įsikūręs kontoroje, nieko nereikalaudamas ir nieko neužleisdamas, jis pastato darbdavį prieš atsisakymą, į kurį jokia valdžia neatsako. Pasakojimas nagrinėja raštinės darbą, miesto vienatvę ir geranoriškumo bejėgiškumą prieš visišką pasitraukimą. Melvilis iš raštininko nutikimo kuria nerimastingą pasakėčią apie žmogaus vietą moderniame mieste.

Kūčių vakarą mažoji Marė tarp dovanų randa medinį spragtuką ir paima jį savo globon, kai brolis Fricas išlaužia jam tris dantis. Likusi viena svetainėje, ji mato, kaip žaislai atgyja ir stoja į mūšį su pelių kariuomene, kuriai vadovauja septyngalvis karalius. Sužeista sumaištyje, ji klausosi pasakojimo apie princesę Pirlipatą, paaiškinančio, iš kur atsirado mažasis medinis kareivėlis. Pasaka nagrinėja vaikystę, ribą tarp sapno ir būdravimo bei tai, kiek tikima tuo, ką pasakoja vaikas. Hofmanas įterpia pasakojimus vieną į kitą fantazijoje, kurioje stebuklas visada išlaiko galimą paaiškinimą.

Penkios biografinės studijos apie šešis senosios Anglijos žmones, dažniausiai likusius šešėlyje: poeto Johno Donne'o draugę Magdaleną Herbert; Velso poetą ir gydytoją Henry Vaughaną; komedijų autorių George'ą Farquharą; Samuelio Johnsono draugus Tophamą Beauclerką ir Bennetą Langtoną; kritiką Williamą Hazlittą. Nuo 1561 iki 1830 metų autorė seka jų šeimas, draugystes ir kūrinius. Gyvi portretai, kupini tikrų trijų šimtmečių anglų gyvenimo detalių.

1866 metais nepaaiškinama jūrų pabaisa kelia nerimą pasaulio laivynams, o 1867 metų liepą profesorius Aronaksas išplaukia jos gaudyti. Susidūrimo su pabaisa metu jis kartu su kanadiečiu harpūnininku išmetamas į jūrą, o jo tarnas šoka paskui jį: visi trys atsiduria Nautiluse, povandeniniame laive, kuriam vadovauja kapitonas Nemas. Kartu ir svečiai, ir belaisviai šio su sausuma nutraukusio ryšius žmogaus, jie perplaukia su juo viso pasaulio vandenynus. Romanas nagrinėja mokslą, žmogaus, gyvenančio už visų valstybių įstatymų ribų, laisvę ir tuomet dar nepažinto povandeninio pasaulio trauką. Vernas jungia gamtininko sąrašus ir nuotykių pasakojimą, sekdamas sustojimų ir audrų ritmu.

Čičikovas atvyksta į provincijos miestą, įsiteikia vietos draugijai ir lankosi pas apylinkių dvarininkus. Jis siūlo jiems savitą sandėrį: išpirkti nuo paskutinio surašymo mirusius baudžiauninkus, kurie tebefigūruoja registruose ir kainuoja savininkams mokesčius. Nuo dvaro iki dvaro praeina šykštuolis, storžievis, nepatikli našlė ir svajotojas, kol miestas ima klausinėti apie savo svečią. Romanas nagrinėja godumą ir šalį, kurią išduoda jos smulkūs sandėriai. Gogolis paverčia tai komiška galerija, pamažu virstančia moraliniu inventoriumi.

1482 metų Paryžius: čigonė Esmeralda šoka Grevo aikštėje, kai miestas švenčia Kvailių šventę. Suluošintas katedros varpininkas Kvazimodas ir jį užauginęs arkidiakonas Klodas Frolas abu dėl jos praranda ramybę. Tarp vienuolyno, Stebuklų kiemo ir gėdos stulpo mergina tampa geismo, kuris neišdrįsta prisipažinti, grobiu. Romanas nagrinėja fanatizmą, minios smurtą, grožį ir bjaurumą bei katedrą kaip epochos akmeninę atmintį. Hugo paverčia viduramžių Paryžių visaverčiu veikėju, atkurtu gatvė po gatvės.

Šiame rinkinyje – dešimt Po apsakymų: nuo praeities graužiamų namų iki žudikų, laikančių save visiškai blaivaus proto, išpažinčių. Čia rasite „Ašerių namų žlugimą“, „Raudonosios mirties kaukę“, „Išdavikę širdį“ ir pirmąjį ševaljė Diupeno tyrimą. Daugumą jų pirmuoju asmeniu pasakoja pasakotojas, blaškomas tarp proto ir siaubo, o įtampa auga iki paskutinės eilutės. Kartu jie tyrinėja kaltę, beprotybę, mirtį ir jas stebinčio proto ribas. Čia Po įtvirtina ilgaamžes siaubo ir detektyvinio apsakymo formas.

Septyniolika tarpusavyje susijusių humoristinių apsakymų, kuriuos Niujorko šnekamąja kalba pasakoja Torchy. Rudaplaukis Torchy kadaise buvo biuro pasiuntinukas, o dabar yra didelės bendrovės prezidento asmeninis sekretorius; jis vedęs Vee, ir jie turi kūdikį. Apsakymų veiksmas vyksta 1918 ir 1919 metais Niujorke ir jo priemiesčiuose, Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje. Biure ir namie jis savaip padeda kolegoms, kaimynams ir draugams, dažnai meilės reikaluose. Gyvas ir linksmas žvilgsnis į to meto Amerikos gyvenimą.

Bendžaminas Franklinas pasakoja savo kelią nuo brolio spaustuvės Bostone iki viešųjų reikalų Filadelfijoje. Jis aprašo savišvietą, pirmuosius laikraščius, įsteigtas skaitymo draugijas ir sumanymą įgyti trylika dorybių. Pasakojimas seka amatininką, tapusį leidėju, išradėju, įtakingu piliečiu, o vėliau kolonijų atstovu Europoje. Knyga nagrinėja darbą, taupumą, viešąją naudą ir mintį, kad charakteris statomas taip, kaip išmokstamas amatas. Franklinas pateikia vieną pirmųjų asmeninės sėkmės pasakojimų, rašytų laiško sūnui tonu.

Dešimtaisiais Trojos apgulties metais Agamemnonas atima iš Achilo jam tekusią belaisvę, ir geriausias iš achajų pasitraukia į savo palapinę. Netekusi jo, graikų kariuomenė kaunasi lygumoje: Pario ir Menelajo dvikova, Diomedo žygiai, Hektoro atsisveikinimas su Andromache. Pasiuntinybė veltui maldauja Achilą sugrįžti, o trojėnai veržiasi pirmyn ir pralaužia pylimą prie laivų. Šis pirmasis tomas nagrinėja pyktį, garbę ir dievų svorį žmonių likimams. Homeras kiekvienam kovotojui suteikia vardą, kilmę ir smulkiai aprašytą mirtį.

1805 metais Rusija stoja į karą su Napoleonu, o Peterburgo salonai tai aptarinėja prancūziškai. Romanas seka Pjerą Bezuchovą, nerangų prasmės ieškotoją, kunigaikštį Andrejų Bolkonskį, kuris išvyksta į frontą bėgdamas nuo savo gyvenimo, ir Natašą Rostovą, kurios vaikystė baigiasi tarp dviejų balių. Nuo Moravijos iki Maskvos gaisro asmeniniai likimai pinasi kariuomenių sūkuryje. Kūrinys nagrinėja meilę, mirtį, tikėjimą ir atskirų žmonių dalį įvykiuose. Tolstojus supina šeimos kroniką su apmąstymu apie istoriją, atsisakydamas ją aiškinti didžiaisiais žmonėmis.

Anglų romanas. Vieną 1919 metų gegužės rytą dailininkas Philipas Esdaile’is savo dirbtuvėje Čelsyje, Londone, rengia pusryčius draugams. Staiga netoliese sudūžta lėktuvas, ir du lakūnai, kabantys ant to paties parašiuto, nukrenta ant stogo: vienas žuvęs, kitas, Chummy Smithas, dailininko draugas iš karo laikų, išgyvena. Ant stogo guli pistoletas, iš kurio buvo šauta. Užuot pranešę policijai, draugai nusprendžia įvykį nuslėpti ir patys ieškoti tiesos. Originalus ir ironiškas tyrimo pasakojimas, kurį pasakoja vienas iš svečių.

Trojėnai pasiekė laivus ir ugnis gresia laivynui, kai Patroklas išsiprašo iš Achilo jo šarvų priešams atremti. Jo žūtis nuo Hektoro rankos grąžina Achilą į mūšį su Hefaisto nukaltais šarvais ir įniršiu, kurio niekas nesustabdo. Lyguma, paskui upė, paskui Trojos sienos mato, kaip abu vyrai suartėja, o miestas į tai žiūri. Šis antrasis tomas nagrinėja gedulą, kerštą ir gailestį, kurį dar gali sukelti priešas. Homeras nuveda poemą iki Hektoro laidotuvių, po nakties, kurią tėvas ateina prašyti sūnaus kūno.

Anglų romanas, kūrinio „Šventųjų mokykla“ tęsinys. Londonas, 1869-ieji. Robertas Orandžas, jaunas prancūzų kilmės katalikas parlamento narys ir Disraelio globotinis, veda Brigitą – jauną našlę, kurią myli beveik mistine meile. Jau vestuvių dieną paaiškėja, kad pirmasis Brigitos vyras, laikytas nuskendusiu, yra gyvas, todėl jų santuoka negalioja. Tarp politikos, tikėjimo ir visuomenės nuosprendžio Orandžas turi nuspręsti, kaip elgtis, o garbės trokštanti ledi Sara de Treverel ima juo domėtis. Rimtas romanas apie meilę, garbę ir sąžinę.